Leisk būti man savim kasdieną - Išdykusia, šmaiksčia ir mylinčia Tave. Leisk man pakelt sparnus į šį gyvenimą, Kad taip ir likčiau Skrajūne... Dainas pamilusi dar vaikystėje, augau, savo svajonę dainuoti slėpdama širdyje ne tik nuo kitų, bet ir nuo savęs. Iš savo gimtojo miesto Klaipėdos atvykus į Ameriką, netikėtai likimas man nusišypsojo ir įvyko stebuklas – kaip niekada anksčiau, pradėjau kurti eiles ir joms melodijas. Greitai supratau, kad nekurdama jau negalėčiau gyventi, tai tapo savotišku dienoraščiu, nes kiekvienoje dainoje išliejau ne tik savo mintis, išgyvenimus, bet ir kitų, gyvenimo kelyje sutiktų žmonių skausmą ir džiugesį. Jei artimi žmonės nebūtų paskatinę išleisti savo dainas į pasaulį, turbūt pati niekada nebūčiau turėjusi tiek drąsos...